expr:class='"loading" + data:blog.mobileClass'>

2015-10-31

50 FAKTŲ APIE MANE



VELNIAS NE VAIKAS :D
#1/Mano vardas Ingrida. #2/Gimiau ir užaugau Jurbarke, tačiau šiuo metu #3/gyvenu Anglijoje. #4/Vardą man davė ne mama, ne tėtis, ne seneliai, o #5/septyneriais metais vyresnis brolis. #6/Mano ūgis - 170cm, #7/svoris ~55kg, #8/akių spalva - mėlyna/pilka, #9/plaukai - rudi. #10/Batų dydis - EU38/UK5. #11/Zodiako ženklas - Avinas. #12/Mėgstamiausias vaikystės prisiminimas, kai su seneliu ir šuniuku Pupa kiekvieną dieną eidavom pasivaikščioti į mišką. #13/Didžiausias vaikystės stebuklas - išmokimas skaityti. Mano senelis visą gyvenimą dirbo mokytoju, todėl, savaime suprantama, jis buvo mano pirmasis mokytojas. Jis išmokė mane pažinti raides, o iš jų sudėlioti žodžius išmokau kartu su mama bedainuodama ir bežiūrėdama į  elementoriuje "Saulutė" surašytus "Plaukė žąselė per ežerėlį" žodžius.
Prisimenu užplūdo jausmas, lyg per kalėdas po eglute būčiau radusi dovanų. #14/Esu kačių mylėtoja, o #15/pirmą oficialų savo augintinį gavau nuo tėtės dovanų pirmoje klasėje ir tai buvo sibirinė katė Rozamunda. Penkiolika metų ji buvo mūsų šeimos narė, kol sulaukusi garbingo amžiaus mirė. Verkiau. #16/Antroje klasėje pradėjau lankyti fortepijono klasę muzikos mokykloje. Po poros metų supratau, kad tai ne man, bet tėtis griežtai neleido mesti to, ką pradėjau. Iš viso kankinausi septynerius metus. #17/Trečioje klasėje pirmą kartą susidūriau su artimo ir mylimo žmogaus netektimi. Tai buvo mano dėdė, tėtės brolis. #18/Po metų pirmą kartą skridau lėktuvu, o #19/pirma svečia šalis, kurią aplankiau, buvo Danija.
LISTEN! :)

#20/Tais pačiais metais, visiškai savarankiškai be jokių mokytojų pagalbos pradėjau mokytis anglų kalbos. Tai dariau kiekvieną rytą anksti keldamasi ir žiūrėdama per TV3 rodomas sesutės Barbaros vedamas anglų kalbos pamokėles. #21/Esu netikinti, bet #22/buvau pakrikštyta penktoje klasėje, nes kažkodėl mamai labai reikėjo, kad prieičiau Pirmąją Komuniją. Paradoksas, bet #23/Komunijos nepriėjau, kadangi tuo metu, kai vyko mano ceremonija apie kurios datą aš nežinojau, sau ramiai su tėvais keliavau po Europą.
STATUS QUO TADA ATRODĖ MAŽDAUG TAIP

#24/Mano pirma mėgstamiausia grupė buvo Status Quo, nors muzikos klausausi turbūt nuo pat kūdikystės. #25/ Septintoje klasėje draugas atidavė susirašinėti norėjusios mergaitės iš Italijos adresą, kuriai iškart parašiau ir su kuria draugaujame ligšiol. Būdama mokinė turėjau krūvas susirašinėjimo draugų iš viso pasaulio, bet laikui bėgant tos draugystės nutrūko. #26/Mokykloje baigiau humanitarinę klasę, nes man visada buvo įdomi anglų kalba bei istorija. #27/Dvyliktoje klasėje mirė mano tėtis ir tai yra mano baisiausia ir skaudžiausia gyvenimo patirtis. #28/Baigusi mokyklą įstojau į tuometį Vilniaus Pedagoginį Universitetą, kur baigiau Anglų Filologijos Bakalauro studijas. Didžiausias turtas, kurį įgijau studijų metais, yra ne iškalta sausa teorija, o patys geriausi, ištikimiausi ir nuostabiausi draugai. #29/ Esu visiška kofemanė, o kavą (tada silpną tirpią su pienu) pradėjau gerti dar kai net į mokyklą nebuvau pradėjusi eiti (geras išradimas yra močiutės, nes jos leidžia daryti viską :D). #30/Mėgstamiausias maistas - mėsa, #31/produktas, kurio negaliu pakęsti net kvapo - žuvis, #32/mėgstamiausias alus - Peroni arba Guinness su juodųjų serbentų sirupu.
BRITISH MUSEUM
#33/Mėgstamiausia vieta - Britų Muziejus (British Museum), #34/magiškiausias miestas - Oslas. #35/Mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas - žiūrėti istorines dokumentines BBC laidas. #36/Nemėgstu naudotis Skype. #37/Neturiu ir niekada neturėjau išmaniojo telefono. #38/Esu Postcrossing projekto narė. #39/Aš nevairuoju automobilio, nors vairuotojo pažymėjimas ir guli stalčiuje. Bet mano #40/mėgstamiausia transporto priemonė yra traukinys. #41/Skirtingai nei mano mama ir brolis, aš visiškai nemoku piešti (na, gal tik saulę. gerai, ir debesėlį), bet man visai gerai sekasi kopijuoti :D
#42/Aš nuolat ką nors keičiu savo rašte, nes tobulumui ribų nėra. #43/Esu atspari masinėms psichozėms - ar tai būtų filmas, ar knyga, ar daina, dėl kurių visas pasaulis eitų iš proto, manęs tai nedomina (galvoju, gal būtų pats laikas atsiversti Harį Poterį...). #44/Mėgstamiausias metų laikas - pavasaris. Ne todėl, kad pavasarį yra mano gimtadienis, bet dėl to, kad dienos ilgėja, o oras vis šiltėja ir šiltėja. #45/Auksas ar sidabras? Sidabras. #46/Esu trumpariagė. #47/Esu labai organizuota - namuose nuolat palaikau organizuotą betvarkę :D #48/Esu planuotoja, todėl jei paskambintum ir sakytum, susitinkam už valandos ten ir ten, greičiausiai nesusitiktume. #49/Esu optimistė, kurią kartais užplūsta PMS :D #50/Mano gyvenimo teorija yra: elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad jie elgtųsi su tavimi. Bet jei tie kiti taip nesielgia, tuomet elkis su jais taip, kaip jie elgiasi su tavimi. Genialu :D




2015-10-24

MY LITTLE CREATIVE BOX (2015, spalis)




Dar viena My Little Box dėžutė, šįkart turinti mus įkvėpti ir paskatinti kurti. Dėžutės bendraautorius - Pinterest. Temą žinojau kurį laiką prieš ją gaunant, todėl buvo tikrai smalsu, kaip projekto merginos bus sugalvojusios pažadinti mumyse besislepiantį Picasso ar Chanel. Tiesą sakant likau nepagavusi kampo, todėl jei jūs jį pagavot, prašome mane apšviesti :)




Dėžutėje šį mėnesį radau pirkinių maišelį, kuris šiuo metu yra aukso vertės, nes nuo spalio mėn. visose didžiosiose parduotuvėse Anglijoje reikia už maišelį susimokėti (anksčiau jie buvo visiškai nemokami). Tiesą sakant aš jį jau išbandžiau apsipirkinėdama maisto prekių parduotuvėje ir galiu pasakyti, kad jis išbandymą išlaikė su kaupu :) Kitas dalykas, kurį radau šalia maišelio, pasirodė tiek keistas, tiek kvailas, tiek vaikiškas - ausinių laido papuošalai. Jie man priminė vaikystėje turėtus panašius sagtukus plaukams, kuriais susegdavau supintas plonas kasytes. Ką darysiu su tais Tech Jewellery, dar nesugalvojau, bet turbūt jie keliaus prie dovanų vaikams.  

  
Kosmetikos krepšely buvo Baija Moana Cream kūno kremas, Nailsinc nagų lakas ir My Little Beauty naktinis veido kremas. Su nagų laku gavosi įdomi istorija, nes lygiai tokį patį nagų laką jau buvau gavusi su Energy dėžute, kurią gavau iki pradedant rašyti My Little Box apžvalgas. Naktinį veido kremą išbandžiau ir sužavėta nelikau. Jis labai labai riebus ir pagal jo konsistenciją man jį labiau norisi tepti ne ant veido, o ant duonos riekės. Juokauju, žinoma :) Bet manau, kad sunaudosiu jį kaip kaklo ar kūno kremą. 


Laikraštyje šį mėnesį skelbiamas interviu su Pinterest'o karaliene Prancūzijoje Clotilde, kurios Pinterest vardas yra C CC. Pradedu manyti, kad net ir laikraščio formatas yra per didelis paruošiamam informacijos kiekiui, nes šis interviu užima ketvirtadalį viso laikraščio, kuris yra dvipusis ir maždaug 60x80cm dydžio! Tiek daug vietos interviu užima ne todėl, kad jis labai ilgas, bet todėl, kad jame pateikiamos tiesiog gigantiškos pinterestiškos nuotraukos. 

Tai tiek mano nuomonės apie naująją dėžutę :)  

-------> KAS YRA MY LITTLE BOX :) <-------




2015-10-01

SPINTOLOGIJA, Agnė Gilytė


KNYGOS STATISTIKA:

Leidėjas: Alma littera
Metai: 2014
Puslapiai: 256
ISBN: 9786090116562
Formatas: 14.3 x 21.3 cm, Minkšti viršeliai
Kalba: Lietuvių

KNYGOS SKYRIAI:

Stilius
Tendencijos
Kūnas
Amžius
Spinta
Garderobas
Aksesuarai
Kai laukiesi
Atostogos
Apsipirkimas
Grožis
Liapsusai
Jo spinta






Ypatingai gražios moters ypatingai gražiai iliustruota knyga. Knyga, kurią nusipirkau iš smalsumo, o pradėjau skaityti, kai iškilo keli esminiai klausimai ieškant geriausio savęs varianto. Gėda prisipažinti, bet prireikė nugyventi beveik pusę gyvenimo, kol supratau, kad geriausiai man tinka nešioti mėlyną spalvą. Tai supratau, kai nuėjusi į vieną Oslo vintažinių rūbų ir aksesuarų parduotuvę pasimatavau būtent mėlyną vilnonį megztinį. Nustebusi net aiktelėjau, kaip man ši spalva tinka, o parduotuvės vadybininkė ramiu balsu konstatavo, kad taip, mano akys mėlynos, plaukai tamsūs, todėl mėlyna yra mano spalva. Beje, vėliau išsiaiškinau, kad mergina baigusi su dizainu susijusias studijas ir iškart pagalvojau, kad reikia pradėti dažniau klausyti specialistų patarimų. Kažko tokio tikėjausi ir iš Spintologijos, tikėjausi profesionalaus leidinio.


Vos tik pradėjus skaityti ir perskaičius pirmus puslapius, desperatiškai pradėjau vartyti visą knygą, puoliau skaityti knygos galiniame viršelyje suguldytus garsių moterų atsiliepimus apie ją ir radau taikliai knygą apibūdinančius žodžius: "...tarsi laiškas draugei,...". Hmmm... Gal ir nieko blogo tas laiškas draugei, net visai pati mėgčiau tokį gauti, bet šiuo atveju aš norėjau knygos! 


RUGSĖJO 8 D.



Nežinau ar knygos įkvėpta, ar permainos tiesiog brendo galvoje, bet vasaros pabaigoje rudens pradžioje vis daugiau pradėjau galvoti apie savo spintos turinį. Nors tiesą sakant viskas turbūt prasidėjo dar pavasarį, kai pradėjau vis daugiau to spintos turinio tiesiog išmesti arba išnešti į labdaros parduotuves. Viskas pagrinde vyko dėl spalvinės gamos kaitos, nors rudų ir geltonų tonų vis dar netrūksta. Bet man labai patiko Agnės mintis apie savo uniformos susikūrimą. Tai tikrai gyvenimą palengvinantis bei piniginės storį palaikantis išradimas ir nebūtinai tai reiškia, kad būsi nuobodus ar vienodas. Jau atsikračiau didesnės dalies bižuterijos kolekcijos, nes pastebėjau, kad vis tiek realiai tenešioju tik dvejas iš kokių 50 porų auskarų ir jos abejos turi 925 žymą. Kitas dalykas, ką pastebėjau, tai kad auskarai ant kabliuko man net netinka - gražiausiai ant manęs žiūrisi auskarai prie ausies, todėl savo juvelyrinę kolekciją papildysiu dar viena pora sidabrinių auskarų prie ausies, kurie bus brangūs atminimo verte. Bet apie tai gal kada surašysiu atskirą įrašą. 

Be papuošalų dėžutės pradėjau atsikratyti ir batų dėže. Tikrai ketinu ištėkšti gražius, bet pigius ir nekokybiškus, kitaip tariant, beveik vienkartinius, batus. Greičiausiai apsistosiu ties juoda odine avalyne ir gal keliom ryškesnėm jos porom.

Pirmus 90 Spintologijos puslapių perskaičiau dar liepos mėnesį ir nuo to laiko nebuvau jos atsivertusi, bet bandant išgryninti savo stilių vis daugiau įkvėpimo pradėjau ieškoti vyriškoje madoje, o ypatingai roko atlikėjų paprastame stiliuje. Kai kam jis gal toks nepaprastas, kad net negali jo pakęsti, bet man jis yra tikras. Ypatingai žavi jų juvelyrika. Ne skeletai ir ne kaukolės. Roko muzikantai turbūt yra geriausi asmeninių uniformų kūrėjai. Pažiūrėkite į Slash - kaip ir prieš trisdešimt metų, taip ir dabar jis dėvi tokias pačias odines kelnes ir tą pačią odinę skrybėlę, tačiau visada atrodė ir atrodo kietai. Kaubojiškus batus pakeičia į Converse'us, kaukolės pakabuką į medalioną, marškinėlius į šilkinius marškinius ir uniforma atnaujinta. Paprasta ir galvos neskauda, ar ne?   


JEI KAS PRIMIRŠOTE, KAIP ATRODO SLASH :)


 RUGSĖJO 19 D.

Dar tik ankstyvas rytas, net kavos dar negėriau, bet pamaniau, kad reikia imti ir pabaigti skaityti Spintologiją. Vos tik atsivertusi knygą iškart supratau, kodėl ją numečiau į šalį. Šeštas skyrius, kuris bandė mano kantrybę ir vertė sukioti į šalis galvą - Garderobas. Atrodo turėtų būti vienas iš svarbiausių, jei ne pats svarbiausias, bet skaitau ir galvoju: "varge varge...". Visų pirmiausia akis bado nelietuviški išsireiškimai ir žodžiai. Taip, aš juos suprantu, bet jei tą knygą skaitytų mano mama, ji tikrai nesuprastų, ką reiškia must have ar converse, o knygą rašanti buvusi lietuvių kalbos studentė net nesivargina paaiškinti, kas tai yra. Visiškas liapsusas, nes knyga, kaip suprantu, nėra skirta vien tik jaunimui (viename iš skyrių kalbama būtent apie stilių skirtingo amžiaus grupėms). 

Kodėl šis skyrius mane vertė kraipyti galvą... Pradėjusi jį skaityti, iškart praverčiau neskaičiusi puslapius apie dėvėtojų tipus, kurie, mano galva, yra absoliučiai absurdiški, visiškai nereikalingi ir akivaizdžiai pačios Agnės išgalvoti. Pvz., "Aš - gudrių arba prastų pardavėjų auka", "Man rūpi, tik apsimetu, kad nerūpi" ir pan. Kitas labai neprofesionalus dalykas, kurį Agnė nuolat bruka - naujų rūbų taisymas pas siuvėją: jei švarkas per platus - pataisys siuvėja, jei džinsai per ilgi - pataisys siuvėja... ???. Ar nekilo mintis, kad švarką reikėtų pirkti savo dydžio ir tinkamo modelio, o perkant džinsus tiesiog išsirinkti tinkamą jų ilgį? Turbūt ne... 




Šiame skyriuje Agnė pateikia savo uniforminius variantus ir pagaliau pamini turbūt esminius dalykus derinant ir renkantis aprangą: nemaišyti skirtingų audinių ir raštų, rinktis audinius ir raštus pagal metų laiką bei dėvėti savo dydžio rūbus! Pagaliau! Man turbūt nėra nieko kvailiau, kai vasario mėnesį pamatau vietinę, įšokusią į a la šilkinius šortukus su nėriniais, užsimetusią odinį baikerio stiliaus švarką po kuriuo "priderintas" džemperis, apsiavusią basutes ir per petį persimetusią zomšinę rankinę su kutais. O dar ta penkiais dydžiais per didelių megztinių ir palaidinių, arba į užpakalį (užpakaliuku nepavadinsi) sulindusių tamprių su "priderintom" palaidinėm aukščiau bambos mada... Galima čia ir įdomesnių variantų prisižiūrėti, todėl vos tik persikrausčius gyventi į Angliją, norėjau išsiųsti maldaujantį laišką Anglijos valdžiai, kad visiems namams Anglijoje padovanotų po veidrodį, kuris privalėtų būti pritvirtintas ant sienos prie laukinių durų. Nejuokauju. Grįžtant prie knygos ir paskutinių mano paminėtų patarimų, nesuprantu, kodėl šie dalykai buvo paminėti prie poskyrio  Biure. Ar pagal stilistę į šiuos dalykus turi būti atsižvelgiama tik jei ruošiesi į biurą? Tiesą sakant man biuras net nėra aktualus ir aš tikrai būčiau net neskaičiusi apie aprangos patarimus dirbantiems jame, jei nebūčiau rašiusi šio įrašo. Dar vienas keistas poskyris - Laisvalaikis su visais laisvalaikio aprangos deriniais! Čia jau per daug...





Turbūt geriausi knygos skyriai yra Aksesuarai ir Grožis. Gal dėl to, kad visiškai ir absoliučiai sutinku su viskuo, kas juose išdėstyta. Skaitydama šiuos skyrius, linksėjau galva ir prie kiekvieno perskaityto sakinio mintyse dėjau varneles. Savaime suprantama praleidau skyrius, skirtus besilaukiančiom ir vyram, nes man tai neaktualu, o Liapsusai sukėlė šypseną ir priminė Vilniaus troleibusuose ne kartą matytus vaizdelius :) Kadangi Liapsusai buvo paskutinis mano skaitytas knygos skyrius, manau kad knyga užbaigta klasiškai. 

Ir vis dėlto atsakymų į savo klausimus knygoje neradau. Pasisgedau patarimų, kaip išsirinkti garderobo ir makiažo spalvas pagal žmogaus tipą (plaukų, akių, odos spalvas, dantų emalio spalvą renkantis lūpdažį ir pan.), kas manau yra lygiai taip pat svarbu kaip ir kūno tipas bei proporcija renkantis tinkamą rūbo modelį (apie tai rašoma knygos trečiame skyriuje).

Apibendrinant, manau, kad tai puiki knyga apie stiliaus paieškas, jei tau šiuo metu yra penkiolika metų ir/arba tu neturi nei menkiausio supratimo kaip ką prie ko, o svarbiausia, savęs, derinti. Aštuntoje klasėje man galbūt būtų buvę visai įdomu tokią knygą paskaityti, nors jau tada mama buvo ganėtinai griežtai suformavusi mano supratimą apie stilių ir madą. Aš asmeniškai šioje knygoje nieko naujo nesužinojau ir niekas manęs joje nenustebino. Tiesą sakant jei pažiūrėsite LRT laidos Stilius interviu su Agne Gilyte čia ir ne tik klausysitės ką ji šneka, bet ir atkreipsite dėmesį į jos apsirengimą, aprangos detales ir aksesuarus, knygos skaityti nereikės, nes visas jos turinys sutalpintas į šį penkiolikos minučių video įrašą. Iš tikrųjų man šis reportažas pasirodė naudingesnis nei knyga. Vienintelis geras patarimas, kurį gavau iš knygos ir kurį rekomenduoju visoms - susikurkite savo uniformas

Žinau, kad ši knyga yra be galo visų išliaupsinta, bet šiame įraše pateikiau savo asmeninę, mažai šlovinančią nuomonę ir natūralias emocijas užplūdusias ją beskaitant.