MORKŲ PYRAGO SKONIO AVIŽINĖ KOŠĖ

Šiandien Instagram'e užmačiau nuotrauką su dubenėliu košės ir ji man priminė, kad aš dar nevalgiau pusryčių ir kad labai mėgčiau savosios morkų pyrago skonio. Tada pagalvojau, kad tai labai fotogeniškas reikalas ir kad jau kaip ir laikas būtų pasidalinti dar vienu vaikišku receptu :) Žinau aš ir daugiau morkų pyrago skonio bet ne morkų pyrago receptų, bet šic ma lyg labai pavasariškas ir netgi vėliau išduosiu paslaptį, kaip jį padaryti vasarišku. 

JUMS REIKĖS:

50g avižinių dribsnių,
1-2 a.š. vanilės ekstrakto,
1/2-1 a.š. cinamono, 
1 smulkiai tarkuotos morkos
1 v.š. karštu vandeniu plikytų razinų, 
1/2-1 v.š. saulėgrąžų sėklų,
1 v.š. chia sėklų,
1/2-1 v.š. kokoso drožlių,
stiklinės migdolų pieno,
1 banano.

Nežinau kodėl, bet visada sąžiningai pasveriu ant svarstyklių 50 g avižinių dribsnių. Aš naudoju škotiškus avižinius dribsnius, nes Škotija man patinka. Tuomet sudedu visus sausus košės ingredientus (morką taip pat), išskyrus razinas ir bananus. Viską šaukštu sumaišau ir užpilu migdolų pienu.

Šįkart migdolų pieną teko maišyti su paprastu pienu, nes paprasčiausiai jis baigėsi. Tuomet viską dar kartą pamakaluoju su šaukštu ir palieku subringti. Po gero pusvalandžio į košę įmaišau pjaustytą bananą ir razinas. Viską išmaišau ir nuostabūs pusryčiai paruošti! :)  

Šią košę į vasarišką paversti yra labai lengva - tiesiog kai užpilsite viską pienu, idėkite košės dubenėlį į šaldytuvą ir palikite ten pastovėti per naktį. Ryte sudėkite bananą ir razinas, išmaišykite. Skanaus! :)

EUROPA

Ar žinote, koks šiuo metu vyksta konkursas, kuris yra susijęs su Europa ir kuriame dalyvauja Lietuva? Neatspėjote. Tai - ne Eurovizija! (Bent jau ne apie ją kalbu). Mūsų senutėje Europoje vyksta kai kas man įdomiau - gražiausio EUROPA pašto ženklo rinkimai!

Pirmas EUROPA pašto ženklas buvo išleistas 1956 m. ir tapo Europos šalių integracijos ir bendradarbiavimo simboliu. Šiuos pašto ženklus leidžia Europos šalių pašto įmonės ir jie visi turi EUROPA logo. Savaime suprantama, jų pagrindinė ir vienintelė tema yra Europa, o jų misija - skatinti domėtis Europos šalių bendromis šaknimis, bendra kultūra, istorija bei jų bendrais ateities siekiais. Kad tai pasiekti būtų lengviau, kiekvienais metais konkursas turi skirtingas temas, o jos skelbiamos keli metai prieš patį konkursą.

Lietuvoje pašto istorija pradedama skaičiuoti nuo 1562 m. liepos 11 d., kai LDK ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto iniciatyva buvo pradėtas organizuoti reguliarus pašto vežimo maršrutas Vilnius-Krokuva-Viena-Venecija, kuomet laiškai Vilnių iš Krokuvos pasiekdavo per septynias dienas. Gražiausio EUROPA pašto ženklo rinkimuose mes dalyvaujame nuo 2001 m. Šių metų tema - Senieji žaislai, o mūsų pašto ženklai šia tema atrodo štai taip: 

  

Visai neblogai, nors tiesą sakant aš net neįtariau, kad mūsų proseneliai turėjo tokius medinius galvosūkius-dėliones ir juos mėgo. Mano kraujyje matyt kažkas yra išlikę, nes prieš porą metų būtent tokių galvosūkių rinkinį padovanojau broliui per kalėdas :)

Jei norite išvysti kitų šalių konkursinius pašto ženklus ir prabalsuoti už mūsų galvosūkius, apsilankykite čia. Tai nieko nekainuoja, o reiškia netgi labai daug. Balsavimas vyks iki šių metų rugpjūčio 31 d.

 

MY LITTLE PROVENCE BOX (2015, gegužė)

Naujas mėnuo, nauja dėžutė! :)

My Little Box nenustoja manęs stebinti. Šio mėnesio tema - Provansas, o dėžutės bendraautorius - L'Occitane. Pirma mintis, kuri toptelėjo pamačius dėžutės temą, buvo, "o ne, levandos.. didžiausias mano nosies košmaras!!!" ir sulaikiusi kvapą ją atidariau. 

Mane visada stebina My Little Box dėmesys detalėms, kaip pvz., (beveik) pedantiškas dėžutės turinio perrišimas kaspinėliu. Kilputės visada būna tokios gražios ir lygios kad net pavydu. Sakysite, išprotėjau pastebėdama tokį dalyką, bet kiek yra tekę prenumeruoti dėžučių, tokios pagarbos savo prenumeratoriui nei viena kita nerodė. Kitos dėžutės vietoj kaspinėlio naudoja servetėlių popierių ir lipduką popieriui užlipinti, bet beveik visada tas lipdukas būna prilipęs kur nors šone ar šiaip kur nors ne į temą. Tas mane labai veikia ir turbūt dėl to kitų dėžučių ir nebeprenumeruoju. 

Grįžtam prie Provanso dėžutės :) Turbūt ir Jūs pastebėjot, kad laikraščio formatas išliko, o informacines korteles pakeitė mažas lankstinukas. Mano nykštys ir vėl aukštai iškeltas į viršų, nes viskas dabar kažkaip logiškiau, viskas vienoj vietoj. Smagu, kad į dėžutę sugrįžo Kanako kurtas spaudinys, kurį aš panaudoju laiškų rašymui (kai kurios merginos šiuos spaudinius rėmina ir kabina ant sienos). Kartu su drobiniu maišeliu ir dovanėle šį mėnesį prenumeratoriai gavo popierinės lėlės magnetukų rinkinį. Manasis jau ant šaldytuvo! :D  

Didžiausia šio mėnesio (o gal turėčiau sakyti "kaip visada") staigmena turbūt buvo apyrankė. Aš asmeniškai nesu didelė apyrankių nešiotoja, ir turbūt jei būčiau gavusi tiesiog paprastą apyrankę, būčiau ją numetusi ir pamiršusi. Bet apyrankė, kurią gavau, mane netgi suintrigavo. Ji geltono metalo, su skylutėmis centre, pro kurias varstant spalvotus siūlus gali susikurti unikalų papuošalą. Genealu, vasariška ir spalvinga!

Kaip ir minėjau, šio mėnesio dėžutės bendraautorius yra L'Occitane, todėl drobinio maišelio turinys buvo maždaug nuspėjamas. O jis buvo tikrai nemenkas ir turėjo ne įprastus tris produktus, o netgi penkis: rankų ir nagų kremą Roses et Reines, kūno losjoną su verbena, Mer and Mistral dušo želę, muiliuką su verbena ir My Little Box kurtą šešėlių pieštuką. Turiu pripažinti, nesu didelė L'Occitane gerbėja ir niekada ja nebuvau, bet turbūt teks šiems produktams suteikti antrą šansą :) 

Man jau smalsu, ką atneš kito mėnesio dėžutė :)
____________________________________________________________________________

Apie My Little Box projektą ir balandžio mėnesio dėžutę skaitykite čia :)

FRAN MENESES KELIONIŲ DIENORAŠTIS. ĮRAŠAS, KURIS VIRTO APIE KAŽKĄ KITKĄ

Šiandien paštininkas man perdavė siuntinuką su Fran Meneses išleistu kelionių dienoraščiu ir aš jį jau net spėjau perskaityti! Skamba nerealiai, bet knygutė yra nedidelio formato, todėl viskas čia labai realiai :) Šis kelionių dienoraštis yra apie Fran ir jos draugės Monsės kelionę į Paryžių ir Londoną. Fran yra ispanė, kuri kartu su savo vyru ir dviem storais katinais gyvena Berlyne. Ji yra iliustratorė, tinklaraštininkė ir youtuberė, o savo kelionės įspūdžius pagrinde perteikia pačios pieštomis iliustracijomis. Tai nepaprastai graži knyga su patarimais, rekomendacijomis ir netgi emocijomis. Ji primena man, kodėl aš taip mėgstu keliauti viena. Fran rašo, kaip keletą kartų kelionės metu turėjo išsiskirti su drauge, nes abi norėjo pamatyti skirtingas vietas, o vienu atveju Fran net turėjo atsisakyti savo plano aplankyti labai norimą pamatyti parodą, nes jos draugė bijojo pasiklysti Montmartre! Labai savanaudiška draugė ir labai pasiaukojanti Fran, bet manęs niekas nebūtų sustabdęs nuo to, ką noriu daryti aš :) Savo knygutėje Fran taip pat rašo apie namų ilgesį ir bandymus pritapti naujoje šalyje. Londone ji susitinka su Estee iš Essie Buttons, kuri prieš daug metų iš Kanados atsikraustė gyventi į Angliją. Jos praleidžia gražią dieną besišnekučiuodamos šia tema ir aš visiškai sutinku su Estee - viskas bus gerai! Gyvenimas gražus!

Ar Jūs rašote kelionių dienoraščius? Aš rašau. Tik manasis net iš tolo neprilygsta Fran dienoraščiui. Savo dienoraštį turbūt galėčiau pavadinti kronikomis, nes viskas jame skamba maždaug taip: "Atsikėliau anksti <...>, ėjau ten <...>, mačiau tą <...>, pavargau, pildžiau dienoraštį" ir pan. Kiekvieną kartą jį rašydama galvoju, koks jis nuobodus, kaip čia viskas negerai parašyta ir net mano raštas negražus ir viskas čia blogai. Bet aš niekada nepasiduodu ir niekada nemetu tos idėjos, nes žinau, kad po kokio pusmečio visos tos nevykusios raštliavos bus aukso vertės. Keista kiek daug visko gali pasimiršti per tokį trumpą laiką. Praeitais metais truputį keliavau su savo mama. Na, teisingiau ji atvažiavo į Angliją manęs aplankyti. Po kiekvienos mūsų išvykos prašydavau, kad ji irgi ką nors parašytų į mano dienoraštį. Taip įdomu paskaityti kito žmogaus įspūdžius apie tą pačią kelionę, o ypač kai tas žmogus yra kitos kartos atstovas. Smagu, bet man labiausiai patinka keliauti vienai. Dauguma žmonių to nesupranta ir kartais būna tiesiog šokiruoti, kai pasakau, kad kažkur vykau viena, bet tokia jau aš esu.

Maniškis, pagamintas Kinijoje.

Keletas priežasčių, kodėl aš renkuosi keliauti viena:

• neturiu prie nieko taikytis kur apsistoti (£££) ir kaip nusigauti nuo vieno objekto iki kito (aš galiu vaikščioti ištisą dieną, tą ir darau);
• lankau muziejus, parodas, parkus ir kitas vietas, kurias noriu pamatyti aš;
• galiu rinkti labiausiai patinkančius atvirukus suvenyrų krautuvėlėje ar tiesiog žioplinėti įdomybes pardavinėjančiose parduotuvėlėse tiek laiko, kiek noriu. Arba tiesiog pyškinti vieną ir tą patį objektą tiek, kiek man reikia ir niekas šalia nezyzia, kad yra alkanas ar pavargęs;
• esu atsakinga tik už save ir nereikia niekieno "niančyti" (o taip, yra tokių mūsų kartos žmonių).

 

Dalis dienoraščio turtų.

 

Kaip ir minėjau aukščiau, kaip ir Fran aš gyvenu toli nuo savo gimtos šalies. Į Angliją persikrausčiau beveik prieš keturis metus ir to visai nesigailiu. Niekada gyvenime nejaučiau namų ilgesio ir net panašių minčių neturėjau. Prisimenu, kai įstojau į universitetą ir išvažiavau mokytis į sostinę, mano draugai vis inkšdavo, kaip jie pasiilgę namų ir lėkdavo ten kaip tik turėdavo galimybę. Tuo tarpu aš važiuodavau namo kaip įmanoma rečiau, nes tiesiog nejaučiau tam poreikio. Ta pati istorija ir dabar. Aš visiškai nesiilgiu savo šalies ir turbūt ten niekada negrįžčiau, jei nejausčiau pareigos aplankyti mamos ir draugų. Turbūt kiekvienas miestelis čia Anglijoje turi lietuviško maisto parduotuvėles, bet aš į jas užsuku tik kokius kelis kartus per metus. Einu ten tik todėl, kad tikiuosi atrasti kažką naujo, ko vietiniuose prekybos centruose nėra. Pagrindinė priežastis, kodėl aš ten nesilankau dažnai yra ta, kad noriu pritapti šalyje, kurioje šiuo metu gyvenu. Taip pat noriu pažinti šią šalį ir jos kultūrą kaip įmanoma geriau ir patikėkite, net toks paprastas dalykas, kaip maisto pirkimas, gali apie ją nemažai papasakoti.

 

O varge, planavau, kad tai bus įrašas išskirtinai tik apie Fran Meneses kelionių dienoraštį, o gavosi jis truputėlį su asmenine adaptacija :) 

Jei norite sužinoti daugiau apie Fran, būtinai užsukite į jos tinklaraštį! O jos knygą galite įsigyti štai čia! :)

VONIOS DIENORAŠTIS #1. PLAUKŲ PRIEŽIŪRA

Pirmas įrašas iš serijos "Vonios dienoraštis"! Jėėė! 

Per praėjusius metus išbandžiau nemažą krūvą kūno, veido ir plaukų priežiūros priemonių. Man patinka atrasti naujus gamintojus, naujus produktus, kvapus, tekstūras ir pan. Tačiau nauji dalykai ne visada būna geresni už anksčiau atrastus. Man bandymai ir ieškojimai padeda atsirinkti tai, kas mano odai ir plaukams  tinka bei patinka geriausiai. Šioje įrašų serijoje dalinsiuosi produktais, kuriuos visada rasite mano vonioje, arba tais produktais, kuriuos naujai atradau, pamilau ir pakartotinai įsigijau.

Taigi, plaukų priežiūra.

Mano plaukai yra tamsūs, ilgi, banguoti-garbanoti, stori ir aš juos maždaug kas mėnesį dažau beamoniakiniais (beveik bemanijakiniais) dažais.

Iki šiol šampūnų atžvilgiu mano plaukai buvo labai kaprizingi. Jie būtų labai norėję, kad kiekvienam plovimui naudočiau vis skirtingą šampūną, bet deja. Vis bandydavau juos pripratinti prie kokio vieno, bet, sunaudojus pusantro buteliuko, plaukai mane nugalėdavo ir atsidususi vėl eidavau į parduotuves ieškoti kitokio. Taip aš to lyg ir nepastebėdama vargau turbūt visą gyvenimą, kol neišbandžiau Neutrogena T/Gel Therapeutic šampūno. Jo konsistencijos nelabai pavadinčiau želine (kaip pavadinimas kad teigia), nes man ji labiau primena drebučius. Įspaudus produkto į delną jis prie jo nelabai prilimpa, todėl kol patenka ant galvos, kartais puse išdrabstau į vonią (visai netikusi). Panašu, kad mano plaukai šia atrakcija visai mėgaujasi ir neprieštarauja, nes pakartotinai įsigijau jau turbūt kokį šeštą buteliuką. Pastebėjau, kad pradėjus naudoti šį šampūną, mano plaukai rečiau riebaluojasi, odos nebeniežti taip kaip niežėdavo naudojant kitus šampūnus (matomai ji labai sausa ir jautri), o ir plaukai gražiai blizga. Tiesa, nepaisant keistos konsistencijos, teko priprasti ir prie labai nepatrauklaus šio šampūno kvapo - jis kvepia/smirdi kaip odinė rankinė ar odinis paltas. Žinau, labai keistas dalykas.

Išplovus plaukus šampūnu, visada naudoju kondicionierių. Iš tikrųjų dar nesu atradusi mėgstamiausio tokio, kurį būtų galima įsigyti parduotuvėje. Bet man ir mano plaukams be proto patinka kondicionieriai, kuriuos randu plaukų dažų dėžutėse. Jie skaniai kvepia ir puikiai atlieka savo darbą. 

Išskalavus kondicionierių, nusausinu plaukus rankšluosčiu ir būtinai galiukus patepu aliejumi. Aš asmeniškai naudoju Avon Moroccan Argan Oil Leave-in Treatment aliejuką, bet bet kuris kitas čia puikiausiai tiks.

Laikas nuo laiko savo garbanas palepinu kaukėmis. Ar jos veikia, ar ne, sužinau nuėjusi pas kirpėją, nes ji visada pakomentuoja mano plaukų būklę. Nepamainoma kaukė mano plaukams yra The Body Shop Rainforest Moisture Hair Butter. Ši kaukė (sviestas) yra skirta sausiems plaukams ir naudoju ją, kai jaučiu, kad mano plaukams jos reikia.

Esant metų laikui, kai plaukai pradeda slinkti labiau nei visada (ar aš ką tik išradau naują metų laiką? :O), naudoju Lush Roots plaukų kaukę. Šią kaukę aš tiesiog prieš plaunant plaukus įtrinu į galvos odą, užsidedu dušo kepuraitę ir taip pabūnu apie pusvalandį, o tada išplaunu. Šios kaukės sudėtyje yra trijų rūšių mėtos, kurios stimuliuoja plaukų folikulus, kad Jūsų plaukai augtų greičiau ir būtų stipresni. Ir tai veikia! :) Tiesa, neišsigąskite, jei Jūsų galva pradės šalti - čia vis tų pačių mėtų poveikis ;)

Štai ir viskas šiam kartui apie mano plaukų vonios reikalus :)